Sociologija: Mintis ir Veiksmas (Jul 2011)
Švenčių ir miesto erdvės santykis: trijų Klaipėdos miesto švenčių sociologija
Abstract
Straipsnyje aptariamos švenčių, miesto erdvių ir vartotojiškos elgsenos sąsajos. Imant 1991–2010 m. laikotarpį ir tris Klaipėdos miesto šventes – Jūros šventę, Pilies džiazo festivalį ir mažų kino formų festivalį „Tinklai“ – siekiama parodyti, kaip vartojimo galimybės stimuliuoja švenčių geografijos kaitą mieste. Šventės plečiasi į tas miesto teritorijas, kurios praranda savo funkcionalumą ir kuriose lengvai galima sukurti vartotojiškos elgsenos kontrolės prielaidas. Šventės tampa naujo socialumo laukais, nors fizinės erdvės sutvarkymas reprodukuoja bendresnius socialinių skirtumų bei hierarchijų modelius. Miesto šventės kuria miesto tapatybės diskursą, paversdamos buvusias industrines teritorijas vartojimo vietomis. Analizės metodologinės prielaidos grindžiamos P. Bourdieu skonio tipologija, M. de Certeau miesto erdvių įprasminimo praktikų idėja ir H. Lefebvre socialinio erdvės kūrimo teorija.
Keywords
